XXI a. Lietuvos dukra

Lietus ar saulė, nesuprasi, kas šiandien ištiks Vilnių, bet visa tai galima pasitikt stilingai! Pasirodo, japonai pamišę dėl skėčių mados. Kanadoj gimęs Tokyo savo “skėtine” idėja užkariavęs John Di Cesare sugalvojo modernius skėčius, kuriuos romantiškos moteriškės jau įsimylėjo. Man jie primena XIX a.  tas nėriniuotas kepuraites, kurias nešiodavo moterys..

Pasirodo, norint pagamint tokį skėtį yra netaip paprasta, o tokią idėją įgyvendint palankią dirvą galima išpurent tik viską mačiusių japonų gimtinėj. Daugiau apie modernius skėčius ir jų subtilybes gali rasti čia.    

Bijojau bijojau bijojau, bet beprotiškai norėjau išgirst N.O.H.A. (Noise of human art)! Ir tai įvyko - vakar renginy “Terno Vilna”! Tik pagalvojus, kad visas renginys vyks čigonų tabore, tai šiurpuliukas nueidavo.. Iš tikrųjų, tai niekad ten nesu buvus ir dėl to labai norėjos pamatyt, kaip jie ten gyvena. Patikrint, ar mitai tikri. Bet kartu tai prisiklausius visokių istorijų apie čigonus ir šiaip tik iš nuogirdų žinant apie jų gyvenimo būdą, buvo baugu.

Bet vis dėlto… Buvo beprotiškai smalsu ir norėjau išgirst naują savo muzikinį atradimą, tai varėm pachek'int, kaip ten viskas atrodo. Pirmiausia tai nuvykom su nuotykiais, bo laikėmės “Terno Vilna” lankstinuke parašyta važiavimo iki taboro instrukcija. Paėmėm 71 mikruškę ir kaip ir buvo parašyta, išlipom paskutinėj stotelėj. Nė velnio, organizatoriai mielieji, nė velnio ten ne čigonų taboras, o Salininkai atrodo ar kas!.. Pirma pasidomėkit, kas ten iš tikrųjų važiuoja, o paskui į lankstinuką rašykit! :P Žodžiu, susiradom mes tą taborą šiaip ne taip, o kai jau išgirdom muziką, nebuvo jokios abejonės, kad tai čia. Beje, ačiū už bilietą g-taškui. Jį laimėjau. Smagumėlis :) Ačiū jum už tai. Pasirodo, naktį nemiegoti apsimoka.

Anyway, nors ir praleidom keletą grupių, laukiau 21:20h. pasirodysiančios N. O. H. A. Gaila, kad praleidom čigonų pasirodymus, gal visai kietai jie pavarė, nežinau, bet nesiparinau ir mėgavaus muzika. Labai norėjau iš namų pasiimt savo super Nikon'ą, ale neėmiau dėl tos pačios
priežasties - bijojau. Nu ką aš žinau, naivią gražią mergaitę (t.y.
mane :))  ims, apžavės ir dar centų iš mano tašės sau į delną
nusibarstys ir fotiką priegriebs. Tai apsidraudžiau ir mažai ką ėmiau,
nors vaizdų, ką fotkint oj buvo.. Žėjau į fotkinančius žmogus ir seilę
varvinau, o puikių kadrų reikėjo tik šaudyt. Et, nu kitą kartą. Tuo
labiau, kad mes nei su mašina buvom, nei ką, ir nežinojom, kaip grįšim.
Tai žodžiu…

Patys čigonai ir paprasti žmogėnai (mes) iš pradžių vieni į kitus atsargiai žiūrėjo, apžiūrinėjo. Aplinkui vaikščiodami romai labai jau meiliai glaustytis bandė, tai bėgom. Iš tikrųjų labai jautėsi jų, romų, ir mūsų, baltųjų, skirtumai. Gal atrodau kaip rasistė, bet nežinau kaip kitaip pavadint. Bet skirtumai tai buvo akivaizdūs, tiek elgesy, tiek, be abejonės, išvaizdoj. Buvo tikrai keista ir įdomu stebėt visur lakstančius, lendančius,
smalsaujančius vaikus. Į bio tūliką normaliai nueit nebuvo galima, nes
vaikam kažkodėl buvo labai įdomu plėšt duris, kai tos uždarytos. Nematę
tokio daikto.. Vyresnieji romai vėliau ėmė juos drausti, bet vis tiek, alaus jau stengiaus nepirkt.. :)

Beje, tokiam renginy reikia turėt savą chebrą, nes kitaip
jautiesi nesaugus, kad ir kokie geranoriški atrodytų tie čigonai. Visi draugiški, gerai nusiteikę, tačiau vis tiek siūlėsi ir paburti, ir prie keletos, girdėjau, kabinėjosi. Bet man nepasitaikė. Šiaip įpusėjus renginiui, visi labai atsipalaidavo, buvo gerai nusiteikę, o kai pradėjo grot mano grupė, man jau buvo nebesvarbu nei saugumas, nei ką. Kažkodėl tikėjau, kad viskas bus ok. Tai šokau labai aktyviai ir turiu naują savo muzikinį favoritą :)

Žodžiu, renginys buvo įdomus, o taktinis manevras kultūra besidominčius žmogus pritraukt į tokią vietą, kur niekada neitum, buvo tikrai apgalvotas ir pasiteisino. Ar daugiau ten atsidursiu ir eisiu į kokį renginį ten, nemanau. Be to, ir fiziškai, kaip suprantu, sunku jį ten įgyvendint - buvo kažkokie nesklandumai su elektra ir valandą niekas negrojo. Žodžiu, man buvo įdomu, ir džiaugiuos, kad piniginė ir mobiliakas liko pas mane. Dėkui už renginį ;)

I'm back! :) Netikėtai ir neplanuotai visi darbai nusirito nuo pečių ir dingo. Kaip keista būna, kai planuoji planuoji, viskas sustyguota, įtempta ir tik nepavykus kuriam nors vienam planui, visa grandinė griūva ir detalėm išsibarsto į visas puses. Ir visa tavo inercija atsitrenkia kažkur į sieną, nes jai nebėr kur eit. Visiem planam tarsi ištirpus, nebežinai, ką veikt, ką daryt, ką planuot. Čia dabar ilsėtis ar toliau varyt į bėgimo takelį ir imtis darbų? Lįst į voverės ratuką ir toliau sukt?

Fak, nu fak. Man nepavyko. Bet dėjau visas pastangas, kiek galėjau. Aišku, galėjau susiimt anksčiau, bet dar niekad (nu gal taip seniai, kad nepamenu) nebuvo taip, kad dėčiau 100 % pastangas ir istorija nesibaigtų laimingai. Fak. Kaip sunku būt tikru human being. Būt naiviu žmogu, blemba dar sunkiau. Žiūri į gyvenimą atvirai, nuogai, nesugalvotai, o paskui BAST, ir viskas sugriūva. Reik keltis, atistot ir toliau eit. Fak. Sunku. Eidama per išbandymų koridorius jaučiuos auginanti raumenis. Pildau optimizmo resursus. Dabar jaučiuos ypač raumeninga, bet. Man reik atostogų.

Nenoriu užkrėst bloga nuotaika. Kažkaip pasąmoningai rašytis toks tekstas pradėjo. Bet tiesiog šiandien life sucks, todėl kaip jaučiuos, taip ir atrodau :) Biški liūdna diena, tačiau rytoj viskas bus gerai. Hm, pasirodo, optimizmas iš gelmių ateina. Good.

Visi bamba ant jaunimo, grafiti paišančių sienas, ginčijasi, tai menas ar ne. Dar ginčijasi ir dėl pavadinimo, tai grafiti, grafičiai (spageti - spagečiai) ar grafitai, bet jaunimas vis tiek pasislėpęs paišo. Nu nelabai žavi a'la menas-pripaišaliojimas beleko požeminėse perėjose, bet aš už tikrąjį grafiti meną..

Anyway, o gal grafiti pakuriam iš lego? Aišku, gal biški per brangu ir Lietuvoj kas neprikalta, tas nukabinama, bet mane įkvepia menininko Jan Vormann koordinuotas projektas Italijoje Bocchignano mieste. Apie tai jau skamba visi užsienio blogai, taip kad lietuvinu ir gaudykit įkvepimą ;)

P.S. Kokia nors reklamos agentūra galėtų Lietuvoj padaryt tokį masinį žaidimą su lego. Būtų smagu, jei ką, būtinai dalyvausiu. Common ;)

Skubėjau skubėjau skubėjau. Užlėkiau į “Iki”, nardžiau tarp lentynų bandydama sugalvot, ko man pilvas norėtų. Skubiai greitai lėkiau greičiau už kitus. Laukiau laukiau prie kasos. Damn. Skubėjau skubėjau namo. Lifte nepažįstamas kaimynas įspėjo apie slyvas, kad jos chemija ir geriau jų nevalgyt, nes jo sūnų išbėrė. Damn. Jų pusę kilogramo nusipirkau. Grįžus maišelį pamečiau ant stalo ir sėdau prie kompo. Nulėkiau atgal prie maišelio, išsiėmiau “Gefilus” desertinę varškė ir sėdau prie kompo. Valgau. Mmmmm.. o dar radau romantišką reklamą, tai išvis, mmmm…. skubi nuotaika ištirpo kartu su serbentais… (varškė su serbentais) niam ;)

Dar pridedu, kad tai prancūzų reklamos agentūros Publicis darbas.

Edited nr. 1: kad dar skaniau būtų, dedu spalvoootą balioninę reklamą, nors nieko iš jos nesupratau :)

Edited nr. 2. Linksminuos po Youtube'ą toliau ir prisiskanavau grožybių visokių. Iki šiol nieko nežinojau apie kompaniją “Orange”, todėl pasieškojau, nes kurdama smagias reklamas apie savo veiklą ji nieko nepasako - akcentuoja šūkį ir po jo sekančius paslaugos tarifus ar kokias naujoves. Bet reklamos tikrai jėga ir noris toliau žiūrėt ir ieškot netgi. “Orange” pasirodo yra telekomunikacijų kompanija, veikanti daugelyje šalių ir reklamose orientuojasi į įvairius vartotojus. Kiek pastebėjau, daugiausia, į jaunus žmones, nes jie aktyviausi ir kviečia komunikuoti. O šūkis yra “Bright future”, tuo labiau, kad pati oranžinė spalva yra šviesi, gaivi, saulėta. Taigis, rodau gėrybes.

Ši reklama vaikiška, bet many to vaiko dar daug. Tai man patinka.

“Let's keep smiling” nuteikia tikrai smiling ir žiūrėdama antrą kartą jau kartu dainuoju ir linksiu į taktą ;)

Romantiška, žavu, jauku, šilta - puikiai iš manęs ištraukė tokius jausmus ši “ameliška” reklama. Tikrai, labai gražu. Rašau 10.

Kai kolegę darbe viskas užknisa, tai ji tiesiog įsijungia žaist “gyvatėlę”. Tiesiog, bukai, bet jai labai gera ir taip gali pražaist kokį pusvalandį, o per dieną gal ir kokią valandą tam sugaišta, kol pačiai pasidaro nebejauku, kad jau daug kas pamatė :) (kompas prie lango, tai visi mato, ką ji daro) Buku žvilgsniu dabar sėdžiu ir aš, nes šiąnakt bakalauro darbą rašau. Streso dėl jo tai oj kiek daug… Bet va, prisiminiau “color junction”. Jė! :)) Tai pakėlė nuotaiką, atpalaidavo, ramiakas dabar ir viduj taip spalvota. O kai dar laimi, tai išvis! :) Mažas stebuklas vidury nakties ir apskritai, kai bloga nuotaika :) O tu naudojies tokiais žaidimais? Jei ne, pabandyk, patirsi naudą ;)

Popieriniai kalbų žodynai jau seniai dulka mano lentynose, o norėdama pasinaudot super žodynu nete, turbūt kaip ir visi naudojuosi šituo. Tai vienas geriausių žodynų, kuriuo pasitikiu. Bet va paskui tenka verstis į lietuvių kalbą, bet nustebau, kad aš tik gaištu laiką :) Gal jau žinojot, bet rodau tiem, kurie kaip ir aš dar nebuvo girdėję apie šitą nuostabų daiktą - į lietuvių kalbą verčiantį žodyną online 32 kalbom! Nerealu. Aišku, gal dar nėra tobulas, bet kad toks egzistuoja, reikia tik pasveikinti.

Apie oro užterštumo mažinimą, degalų taupymą, naudojimąsi dviračiu, dalinimąsi automobiliais ir šiaip visokius raginimus ką nors daryti prieš užterštumą daug girdėjau per TV. Bet va, vakar aptikau puslapį, kurio paslaugomis tikrai naudosiuos! Tik kol kas, žiū, nelabai populiarus - “Draugiškas vairuotojas”.

Žmonės, turintys automobilius, jame skelbiasi, kad gali pavežti ką nors iš darbo paprastą  darbo dieną ryte arba vakare. Nu aišku, smagiau, juk nuobodu vairuot. Bent jau taip įsivaizduoju, nors pati nevairuoju :) Bet žodžiu, jėga tokie žmonės, tik žiūrėkit man, saugiai vairuokit ir šiaip būkit saugūs, nes sėst su bele kuo į mašiną taigi mama nuo vaikystės neleisdavo :) ir neleidžia.

Puslapyje skelbiasi ir tokie kaip aš - kuriems reikia nuvažiuot į kokį tašką B, bet neturi savojo automobilio ir visai ne prošal, kad kas pavežtų. Čia toks kaip ir legalizuotas tranzavimas :)) Tik online. Tranzuokim online ;) Tik vienintelė bėda - patys žmonės, nežinai ant ko užkliūsi. Įsėda graži mergina į nepažįstamo vaikino automobilį, o pasirodo, tas vairuotojas visai nedraugiškas. Bet tai blogiausias scenarijus, kokį įsivaizduoju ir nekreipkit į tai dėmesio. Tikiu, kad jie tikrai bus draugiški ir tokia mada draugauti iškils, be to, iš praktikos, tokiu būdu labai smagu būna susipažint su skirtingais žmonėmis, įgyti ryšių. Be to, kol kas, manau, ten registruojasi normalūs sąmoningi vairuotojai, kurie, kaip ir aš, nemato tikslo važiuot vienam automobilyje važiuojan iš darbo ir pan. bei rūpinasi užterštumu. Atkreipkit dėmesį, kai būna kamščiai: automobiliuose sėdi tik po vieną žmogų. Tai kam taip neprotingai elgtis, draugaukim! ;)

P.S. Gal kas važiuosit į Heineken'ą? :)

Labai žaviuosi reklamom, nors žiūrint jas per TV tai neveikia, spaudžiu “mute” :) Bet pasidairius po relamas savarankiškai - youtube, bloguose ar pačių reklamos agentūrų psl., būnu sužavėta. Ateityje norėčiau kurt reklamas. O čia pateikiu mane sužavėjusį  filmuką - reklamą. Svarbiausia, kad yra skirta vaikams ir reklamuoja žaislus, taigi, manau, tikrai suras savo žiūrovą-tikslinę grupę.. Tai prancūzų reklamos agentūros darbas.